- kerplė
- kerplė̃ sf. (3, 4), kérplė (1) 1. kelmas su šaknimis, keras; buvusio kelmo šaknys: Be vãgių šito kelmo, kerplė̃s, nesuskaldysi J.Jabl. Nunešk kérplę nuo kelio Mrc. Žiūrėk, kiek aš raiste kérplių išvarčiau, kiek sukapojau! Žln. Še, sukapok šitą kérplę, tai bus šiandien vakarienei virti Lš. Aš sugavau vėžį po kérple Rtn. Pastačiau upėn kerplę, gal vėžių prilįs Vrn. Pateko ant povandeninių kerplių rš. | Ot ana po tuoj kérple tai gali būt vėžių! Drsk. 2. išverstas medis su šaknimis: Po audros miške matyti daugybė kerplių Rud. Parsivežė iš miško kerpli? Rdm. Po šituoj kerple gali būt negeroji (negerosios gūžta) Nč. 3. menk. galva: Kur tavo buvo kerplė̃, kad tu šitep padarei! Sn. 4. scom. kas riebus, storas; kas netvarkingas, susivėlęs: Tai kerplė̃, ant arklio neužlipa Lp. | Ot dar tu tę tokios kérplės neregėjai! Drsk.
Dictionary of the Lithuanian Language.